- pėpčioti
- pė́pčioti, -ioja, -iojo intr., pėpčióti, -iója, -iójo cypčioti: Pė́pčiojo pė́pčiojo tas žąsytis ir padvėsė Ms. Vištukai pėpčió[ja], po kiemą lakstydami, nėkas lesti neduoda Užv. Žąsytis, vištytis pė́pčioja J. Kaip neėdę ančiukai apei duris pėpčió[ja] Krkl. Pėpčio[ja] kaip apsisapnavusi višta LTR(Vdk). ║ prk. negražiai, spiegiamai dainuoti: Jaunimas tik pėpčioti moka, mes seniejai mokėjom gražiau sudainiuoti Krtv.
Dictionary of the Lithuanian Language.